Juokingiausia tas, kad mūsų mieste gyveno toks berniukas, su pravarde Kasperas, ir vaikai pagalvojo,kad aš to berniuko pana, ir nuo to laiko iš manęs šaipėsi dėl to.
Man tiesiog patiko tas personažas iš multiko ir pagalvojau rašyt kreipinį dienoraštyje Kasperui, nes rašyt kreipinį dienoraščiui man buvo nelabai įdomu.
Mama tai rašydavo kreipinį dienoraščiui, o man kažkaip neįdomu.Laikui bėgant pakeičiau kreipinį į man patinkančio vaikino vardą, o kai tėvas įtikėjo - pradėjau kreiptis į Dievą.