вторник, октября 22, 2013

Raudos diena dėl Viešpaties. Apginti ir nuraminti.

Anksti ryte prabudau, kankinama žiauraus nerimo ir liūdesio, kuris žiauriai pastvėrė mane ir iki ašarų pravirgdė. Laimei, tai truko neilgai. Aš paskubėjau atiduoti viską Jėzui, visą savo nerimą ir liūdesį. Mano širdis rauda šiandien. Viešpats tokią širdį davė man šiandien. Taigi teks apginti ir nuraminti ją, kad galėčiau gyventi ramybėje.

Pasitikiu Viešpačiu, mano Dievu, pasikalbėjus su Juo man palengvėja. Neturiu tokio draugo, kuriuo galėčiau pasitikėti tiek, kad jam atverti savo širdį, nes draugai mane išduoda ir nėra ant tiek patikimi. Galiu pasitikėti tik Viešpačiu Dievu, tuo, Kuris mane pasiuntė į šį pasaulį, pilną negatyvo ir bjaurasties, kuris mane skaudina. Bet raudosiu aš tik dėl Viešpaties mano Jėzaus, dėl nieko kito neraudosiu. Tegul nesidžiaugia priešas. Aš nesuteiksiu jam to malonumo nė lašelio. Viskas Viešpaties rankose, ir aš tuo įsitikinsiu dar labiau.Viešpats visuomet su manimi. Dievas yra geras man, ir maloningas. Didi laimė, kad aš buvau pašaukta Viešpačiu ir pažinau Viešpatį mano, Dievą.Velnias nenugalės Dievo kankindamas mane žemėje, vistiek Dievas laimės, nes tai Dievo sumąnymas. Dievas viską valdo. Belieka tik priimti, tą ką duoda Viešpats ir nesikišti savo žmogiškumu. Viskas bus padaryta, kaip Viešpats nori. Tegul ir toliau būna Viešpaties valia be galo. Amen.