суббота, ноября 02, 2013

Mano kasdienybė.

    Dabartinė mano kasdienybė keliauja kartu su Sonata, Aušra ir Astijumi. Aš turiu daug pažystamų draugų, bet ne visi jie tokie atviri, kaip šitie. Aš džiaugiuosi galėdama su jais leisti laiką kartu. Man patinka jų gerumas ir linksmumas. Su jais aš pasišneku laisvai ir nevaržomai. Ta laisvė bendravime man daugiau nei patinka.
   Kaip facebooke aš atradau "Aš moteris - žurnalas moterims" įdėtą nuotrauką, su užrašu - Tik su tikra drauge galima pramogauti visą dieną, pusvalandį atsisveikinti, jau beeinant namo sušukti: " Viso, ožka", o vėliau visą kelią dar kalbėtis mobiliuoju. Juk taip gera turėti draugę, kuri myli tave ne už kažką, o myli paprastai. 
- iškart pridėjau į savo facebook puslapį, nes tai labai susija su šių draugių atvirumu. Šiandien nuostabiai praleidom dieną. Pas jas atėjau po 11 val. Buvo nuostabi diena. Aš atėjau pas Sonatą,kai dar nieko nebuvo. Po kelių min. atėjo Aušra ir mes kartu pasivaišinom vafliais, mūsų mėgstamais.
Juos aš dar vakar padariau. Kažkaip užsimaniau vaflių, seniai jau valgiau. Tad užsiminusi apie vaflius Sonatai, ji iškart pritarė mano idėjai. Smagu, kai draugai pritaria vieni kitų idėjoms.
  Iškart po Aušros atbėgo ir Artūras, kuris dažnai sekioja Sonatą, kaip seklys morka. Ji net gi pradėjo vadinti Artūrą katino uodega, nes jis ją pradėjo sekioti nuo pat tos dienos, kai ji atėjo į užimtumo centrą Prienuose. O Artūras pradėjo ją vadinti pele.
Taigi, gryžtant prie šios dienos, pratesiu, kad atėjus Artūrui mes, visos panelės, davėm darbo Artūrui, kad tas nedykinėtų. Darbo prižiūrėti vaikelį,kai tas guli ant sofos. Aušra kolkas neturi nei maniežo, nei kažko patogaus,kur paguldyti vaiką saugiai, tad Artūras atliko didelį darbą
sėdėdamas su vaikeliu. Nors jis pats, kaip didelis vaikas, ir jį taipogi reikia auklėti, vistiek, kaip didesniem vaikam patiki žmonės prižiūrėti savo broliukus ir sesutes, mes jam leidom prižiūrėti Astijų.
    Astijus labai noriai leidžiasi bendrauti, klauso viską, ką jam sako ir teta Sonata, ir mama Aušra, ir aš.
    Aušra labai myli savo mažylį, ir džiaugiasi juo. O mažylis Astijus džiugina mamytę greitai mokydamasis visko, ko jį moko.
    Astijus labai smalsus berniukas, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui. Visur nori pabuvoti. Nemėgsta sėdėti vietoje.
    Pavalgiusi Aušra prižiūri vaiką. Jai labai sunku auginti vienai vaikelį, kai jos vyras per visas dienas dyrba ūkyje, ir retai tik parvažiuoja namo taipogi pasidžiaugti vaikeliu.Tad mes su Sonata padedam Aušrai jos kasdienybėje.
Aušra džiaugiasi turėdama tokį nuostabų vaiką, didžiuojasi tapusi mama.
    Po kurio laiko atėjo dar svečių pas Sonatą. Užėjo Kristina pasiimti servetėlės, draugei nunešti ir pasiliko pasidžiaugti vaikeliu.
Aušra pasitiki mumis, ir susidomėjusi žiūri, kaip mes niančinam vaikelį. O vaikui ydomu, kai tiek daug niankų skiria jam dėmesį.
 
Džiaugiasi Astijus, kad jam leido pasėdėti ant stalo. Teta jam leido viską daryti, ką tik nori.
Nuostabi teta. Astijus susikaupė pozavimui. Kai taip fotografuoja, kaip fotosesijoj, jis labai susidomėjo. Surengiau jam fotosesiją,o Astijus labai nuostabiai pozavo. Šaunuolis Astijau. 
Kai pabodo Astijui sėdėti, jis atsikėlė su teta Kristina pasivaikščioti po kambarį. Man labai patiko fiksuoti astijaus susidomėjusį žvilgsnį. Koks jis nuostabus. Džiaugiuosi galėdma būti su juo, ir niančiti jį.
Kažkas prajuokino Astijų ir jis linksmai nusijuokė. - Na tu ir pasakei, teta. Taip linksma pasidarė.
Paskui Astijus dar pažaidė su teta Kristina slėpynių, ir vėl Astijus surimtėjo.
Pasirodo, berniukas panoro valgyti. Kaip Aušra dažnai sako - Eis gi valgyti berniukas.
Susikaupusiai valgydamas berniukas net nekreipia dėmesio, kad viena koja pakelta.
Pavalgęs Astijus parodo, kaip jis mokinasi jau stovėti. Net Artūras nustebo, kai pamatė, kaip berniukas atsistojo jam ant kelienių.
    Atėjus vakarui, ir kai jau visai sutemo mes dar panėrėm ir pamezgėm. Kai pabaigėm visus darbus atsisveikinom su visais ir laimingi nuėjom poilsiauti.