среда, марта 23, 2011

Зависть,обида,ненависть и прочий т.п. негатив.

С того дня, в который со мной произошёл тот злосчастный случай, в мои 18 лет, плавно переходящие в 19, у меня появился негатив. Зачем тогда была создана та ситуация, зачем она была вообще допущена? Ведь если бы той ситуации не произошло, то и небыло бы теперь такого неготива у меня. Зачем пораждать зло? Зачем изначально издеваться, чтоб зародился грех?Зачем толкать людей на грех, чтоб потом их же и обвинять в проявлении греха?Злые шуточки, которые приводят ко греху, Господу точно не приемлемы.

пятница, января 14, 2011

Antitabletinės mintys,protestas prieš tabletes.

Šiais laikais medicinoje yra daug spragų,aišku ir sėkmingų preparatų yra, tačiau visos tabletės sukurtos yra nuodai žmogui. Mes nuodijam savo organizmą, kad paskui jį tipo pagydyt.Daugumą preparatų mums išrašo abejingi gydytojai, kuriems nerūpi besigydantys žmonės,jie išrašo betkokius vaistus,net nesusimastydami, ar tikrai tam žmogui reikalingas TAS vaistas. Jie vaidina susirūpinusius žmones,o iš tikrųjų jiem nusišvilpt ant savo pacientų.Man patinka tokia frazė - Jei gydytojas nežino kokį vaistą duoti žmogui, geriau nieko neduoti, taip gydytojas padėtų žmogui dar daugiau, nei kada duotų jam kokį vaistą būdamas neįsitikinęs. Daug gydytojų sako, kad vaistas kurį jis duoda turi padėti žmogui, tačiau ar visad padeda tas vaistas žmogui? Būna, kad žmogus tampa priklausomas nuo vaistų, kuriuos išrašo tas pats gydytojas. Vadinas yra vaistų kurie daro žmones priklausomais nuo tų vaistų, o tai jau negerai. Yra žmonių kurių charakteris išsiskiria nuo aplinkinių žmonių, tačiau tai dar nereiškia, kad tokį žmogų reikia pichkint iškart vaistais, tiesiog reikia rast būda, kaip su tokiu žmogum bendrauti. Yra neigalūs žmonės, kuriuos medikai dar labiau suluošina savo įsikišimu, nei kada būtų nesikišę su savo gydymais.Žmogus, kuris jau kartą pabuvojo ligoninėje gali tapti suluošintu, nes yra faktas, kad gyvenimas jo jau pašautas, tai tas pats, kas žmogus išėjęs iš kalėjimo. Gyvenimas automatiškai pasunkėja. Ir be to ne į gerą pusę.

пятница, октября 29, 2010

Vaikystės prisiminimai.

Vaikystėje aš buvau atkakli mergaitė. Dėl mano atkaklumo turbūt man ir davė pravardę - tankas. Pravardžiavo dažniausiai Tankete, nes kaip tankas prasimušdavau savo poziciją. Savo poziciją atlaikyt mokėjau gan ilgai. Su laiku pradėjo silpnėt mano jėgos. Gyvenimo situacijos pradėjo drebinti mano požiūrį.

Iš pradžių man viskas atrodė vien iš gėrio, kad visi žmonės geri, negalintys padaryti nieko blogo kitam žmogui. Paskui aš pradėjau mąstyti kitaip, kad vis tik žmonės gali daryti piktus darbus, tačiau krikščionis žmogus, aš galvojau, niekad nepadarytų pikto žmogui, juk jis tikintis, o ištikrųjų tikintis žmogus tikrai nepadarytų nieko blogo kitam žmogui. Tačiau aš papuoliau į tokią situaciją, kur tikras draugas, beto tikintis žmogus mane išdavė, pabloginęs mano gyvenimą. Dabar nerandu teisingo kelio, kaip man išsikapstyti iš tokios situacijos, kaip vėl pradėti išsivaizduoti būvimą su Jėzumi, kai slegia kaltės jausmas,net žinant, kad Viešpats atleidžia kaltes, kad nėra tokio sielvarto žemėje, kurio negalėtų išgydyti Jėzaus meilė.

Aš anksčiau, vaikystėje, įsivaizduodavau Jėzaus meilę, Ji tokia švelni, pilna gėrio, net, kai daro žmogus negerą. Dabar bandau suprast, ką Jėzus man pasakys, žinant dabartinę mano situaciją, kaip jis mane pasitiks?Ką Jis pasakytų į klausymą, kaip turėčiau dabar gyventi, su tokia gyvenimo situacija?Ar Jėzus mane priims į savąjį miestą, į savo, Jėzaus išrinktųjų tarpą, juk reikia gi užsitarnaut dar tokią privilegiją,daug bus pašauktųjų, o išrinktųjų nedaug. Artėja jau ta diena, kai Jėzus ateis pasiimti savo bandos. Todėl reikia budėti ir dieną, ir naktį, šlovindami Viešpatį iš visų jėgų. Ir aš klausiu savęs dažnai, ar aš budžiu?Todėl, turbūt, aš taip ir pergyvenu labai, kad noriu žinoti, ar teisingam kelyje esu?

суббота, октября 23, 2010

Voratinklis,sunarpliota gyvenimo situacija.

Gyvenime būna situacijų, kai žmogus patenka į kažkieno pinkles, spąstus.Ir kaip iš tokių spąstų ištrukti teisingai?Aš turiu omenyje tokį atvejį, kai vaikinas pasinaudoja panele, suviliojęs ją, o paskui palieka nuodėmėje,supančiojęs merginą dar ir savosiom nuodėmėm. Kaltės jausmas labai ilgai nepalieka žmogaus,jei žmogus įklimpęs į labai rimtą nuodėmę,turint omenyje dar tokį atvejį, kai vaikinas nepripažysta savo kaltės toje nuodėmėje, juk betkokioje nuodėmėje kaltos abi pusės, o tokiu atveju, visa kaltė krenta ant vieno žmogaus,moteriškos lities žmogui. Ji lieka kalta už abu žmones,ir už vaikiną, ir už save, ir netgi už tuos žmones, kurie buvo liudininkai.Taigi, kaip tokiai merginai, o tiksliau, merginai patekusiai į tokią keblą padėtį išlikti teisimgam kelyje?

Žmogus, netgi atgailaujantis, nevisada pajaučia Viešpaties atleidimą, jau nekalbant apie tokį žmogų, kuris visai neatgailauja. Būna net taip, kad žmogaus gyvenime vyksta gėris, o iš tikrųjų Viešpats leidžia tam vykti, nes žmogus gyvena vien sau.Viešpats nusisuka nuo žmogaus, kai jis padaro labai rimtą nuodėmę, ir Jis tai išreiškia įvairiai, Viešpats net gi gali nubausti žmogų davęs jam viską ko jis prašo, leisdamas žmogui daryti viską ką tik nori žmogus. Taigi, ar iš tikrųjų palaimintas žmogus, jeigu jam viskas gerai klostosi?Kaip pajausti Viešpaties atleidimą?

Kitu atžvilgiu,Viešpats nukreipia žmogų kažkuria kryptimi, ir jeigu leidžia kažkam įvykti, reiškias tame yra kažkokia prasmė, nauda. Tada kyla klausymas: "O kame ta prasmė? Kur ta nauda?Kuo naudinga ši situacija?"Ieškant atsakymo į šiuos klausymus galima spėlioti daug, žmogus savom jėgom negali rasti atsakymo teisingo.Tačiau gali būti ir toks variantas, kad Viešpats tai leido tam, kad ištirti žmogų. Merginai nepasisekė išlikti pilnumoj skaisčiai, kokia ji stengėsi ir stengiasi būti,užtad Viešpats mato kaip mergina stengėsi nepadaryt tos baisios nuodėmės savo gyvenime, koks svarbus jai skaistumas, ji su tikėjimu atlaikė smūgį kurį jai sudavė iš užnugario. Ji stengiasi būti paklusni Viešpačiui nuo pat įtikėjimo į Jėzų - Gelbėtoją, ir su tikėjimu vygdyti tą ką Viešpats paragino. Gal būt tame ir yra Viešpaties valia.

Kitas klausymas: "Kaip dabar gyvent puolusiai merginai? " susijęs su klausymų, kurį aš uždaviau aukščiau. "Kaip merginai gyventi teisingai su tokia situacija?"Dabar tikinčios merginos situacija sunki. Mergina jau negali būti būsenoj- negeidžiančios merginos. Su tuo sunku gyventi teisingai. Pastovūs geismai priverčia žmogų moteriškos lities pasijusti kalta. Žinant, kad motinos patirties situacija daug geresnė nei dukros, tai viską dar labiau apsunkina, atsiranda jausmas dar labiau kaltos merginos. Palikta mergina po santykių su vaikinu tai dar blogiau, nei apvaisinta mergina ir po apvaisinimo ištekėjusi už vaikino, kuris ją apvaisino.

Taipogi neteisingai ištekėti tokiai merginai už kito vaikino, kadangi turėjus santykių su vienu vaikinu merginai nedera pradėti dar kitus rimtus santykius. Tokios merginos santykiai su kitais žmonėm turi likti tiesiog draugiškais. Tai toks tipas žmonių, kuris įsimyli vieną kartą ir visam gyvenimui. Aišku, būna ir žmonių kito tipo, tačiau šitas atvejis kitoks.

Ištekėjus už kito žmogaus, moteris su tokia situacija gali net gi sužlugdyti vaikinui gyvenimą, visai to nenorėdama, nes artimi santykiai su dar vienu, ar keliais vaikinais jau skaitosi nuodėmė.